• Limfedemos diagnostika ir gydymas 53


  •   
  • FileName: str09.pdf [read-online]
    • Abstract: Limfedemos diagnostika ir gydymas 53ISSN 1392–0995LIETUVOS CHIRURGIJALithuanian Surgery2004, 2(1), p. 53–58Limfedemos diagnostika ir gydymasThe diagnosis and treatment of lymphedema

Download the ebook

Limfedemos diagnostika ir gydymas 53
ISSN 1392–0995
LIETUVOS CHIRURGIJA
Lithuanian Surgery
2004, 2(1), p. 53–58
Limfedemos diagnostika ir gydymas
The diagnosis and treatment of lymphedema
Vytautas Triponis
Vilniaus universiteto Kraujagysliø chirurgijos centras, Antakalnio g. 57, LT-2040 Vilnius
El. paðtas: [email protected]
Ávadas / tikslas
Straipsnyje apibendrinami literatûros apie galûniø edemà duomenys, atkreipiant dëmesá á pirminæ ir antrinæ limfede-
mà kaip maþiau þinomà galûniø edemos prieþastá.
Rezultatai
Chirurgo praktikoje daþniausiai pasitaiko antrinë limfedema. Pirminë limfedema palyginti reta. Nors ji buvo laikoma
ágimta, taèiau pastarøjø metø patirtis parodë, kad ji gali bûti ágyta, pasireiðkus limfagysliø idiopatinei obliteracijai
jauniems individams. Gera antrinës limfedemos diagnostika padeda parinkti racionalø gydymo metodà. Pagrindiniai
antrinës limfedemos diagnostikos metodai yra: anamnezë, apþiûra, limfoscintigrafija, limfografija, kompiuterinë to-
mografija, branduolinis magnetinis rezonansas. Gydoma limfos drenavimu, medikamentais, mikrochirurginëmis re-
konstrukcinëmis operacijomis, limfagysliø ir limfmazgiø dekompresija. Veninë edema ðalinama chirurginiais bûdais,
kompresine terapija ir medikamentais, taèiau svarbiausias – antirefliuksinis gydymas.
Iðvados
Prieð pradedant gydyti, bûtina nustatyti galûniø edemos prieþastá: diferencijuoti vietinæ limfedemà nuo bendrinës,
iðsiaiðkinti, ar edemos nesukëlë venø liga. Gydymo metodas parenkamas tik nustaèius topinæ diagnozæ. Pagrindinis
limfedemos gydymo bûdas – limfos drenavimas fizinëmis priemonëmis ir antirefliuksinë terapija, kai edemà sukelia
venø liga.
Prasminiai þodþiai: limfedema, lëtinis veninis nepakankamumas, konservatyvus ir chirurginis edemos gydymas
Background / Objective
The article reviews the data on edema of the extremities emphasizing the primary and secondary lymphedema as less
known entity in surgical practice.
Results
The secondary lymphedema is the most frequently encountered in surgical clinic. The primary lymphedema is rather
rare. Though it was presumed to be congenital the recent experience has showed it to be acquired and caused by
idiopathic fibrotic process in some young individuals. The adequate diagnostic methods of secondary lymphedema
54 V. Triponis
provide choosing the right option of treatment. The main diagnostic methods are the history and physical examina-
tion, lymphoscintigraphy, lymphoangiography, computed tomography, magnetic resonance imaging. The therapy inc-
ludes manual lymphatic drainage, medicaments, microsurgical reconstructive procedures, decompression of lymphatic
system. Venous edema is managed by surgical means, compression and by drug therapy antireflux methods being the
most important.
Conclusions
Before starting treatment it is necessary to find out the cause of edema, distinguish generalized edema from local one
and to make sure whether it was not caused by venous disease. The method of treatment have to be chosen only after
topic diagnosis is established. The main treatment of lymphedema is manual lymphatic drainage and antireflux thera-
py in cases of venous disease.
Keywords: lymphedema, chronic venous insufficiency, conservative and surgical treatment of edema
Galûniø edemà nulemia arba vietinës, arba bendrinës Edema visada yra ligos simptomas. Ji atsiranda tuo-
prieþastys. Chirurgams aktualiausios vietinës kilmës ede- met, kai sitrinka pusiausvyra tarp filtracijos á audinius
mos. Jos atsiranda sutrikus limfos arba veninio kraujo per kapiliarus ir skysèio pasiðalinimo ið intersticiumo per
nuotëkiui. Limfinë edema yra maþiau þinoma praktikos limfinæ ir veninæ sistemà: skysèio prasisunkia daugiau
gydytojams, todël ðiame straipsnyje á jà labiau atkreipsi- negu jo gali priimti drenavimo sistema. Tuomet skystis
me dëmesá. Pateikiame limfinës kilmës galûniø edemos kaupiasi intersticiume ir atsiranda edema.
klasifikacijà: Filtracija padidëja dël ðiø prieþasèiø: 1) baltymø sto-
I. Pirminë limfedema kos, 2) padidëjusio spaudimo kapiliaruose, 3) per daug
1. Ágimta (iki 1 m. amþiaus) pralaidþios kapiliarø sienelës. Skysèio nuotëkis ið audi-
Ne ðeiminë niø sumaþëja, nes limfagyslës ir venos nebesugeba pri-
Ðeiminë (Milroy liga) imti skysèio pertekliaus dël to, kad: 1) skysèio susirenka
2. Lymphoedema praecox (ankstyvoji). Prasideda per daug, 2) limfagyslës ir limfos kapiliarai paþeisti li-
nuo vieneriø iki 35 metø asmenims gos, 3) venos paþeistos kokio nors patologinio proceso,
Ne ðeiminë 4) paþeistos ir venos, ir limfagyslës.
Ðeiminë (Meige liga) Lokali ir bendrinë edema. Bendrinë edema simet-
3. Lymphoedema tarda (vëlyvoji). Prasideda sulau- riðka. Kojos abi vienodai patinusios. Gulinèiam ligoniui
kus 35 metø patinsta uþpakalinis blauzdø, ðlaunø pavirðius, sëdme-
nys, nugara. Lokali edema gali bûti vienpusë ir abipusë.
II. Antrinë limfedema . Jos prieþastys ðios:
1. Filiariazë Jei abipusë, niekada nebûna simetriðka.
Kad ir kokia bûtø edema, ji visada sutrikdo làsteliø
2. Limfmazgiø paðalinimas ir spindulinis gydymas
mitybà, nes per kapiliarus làstelës nebegauna deguonies,
3. Navikas
4. Infekcija kitø medþiagø ir þûva. Todël bet kokià edemà reikia ða-
linti arba maþinti [3].
5. Trauma (kartu ir chirurginë operacija)
Hipoproteineminës ir hiperproteineminës edemos.
6. Kitos
Hipoproteineminë edema atsiranda, kai spaudimas kapi-
Tai vadinamosios lokalios galûniø edemos klasifika- liaruose padidëja, o baltymø kraujyje sumaþëja. Tuomet
cija, nurodanti pagrindines jos prieþastis [1, 2]. Dife- skystis sunkiasi pro kapiliarø sieneles á intersticiumà ir jame
rencijuojant edemos prieþastis reikia neuþmirðti, kad ede- susidaro didesnis onkozinis slëgis nei kapiliaruose. Tokia
ma gali bûti bendrinës kilmës, o atrodyti kaip lokali, nes edema bûdinga venostazei, kai sutrinka tekëjimas veno-
dël statinës þmogaus padëties kojos sutinsta labiausiai. mis ir padidëja spaudimas kapiliaruose. Ði edema visada
Bendrinës edemos gydymas visai kitoks nei lokalios. lokali. Jai bûdingos gilios áspaudos: paspaudus vandenin-
Limfedemos diagnostika ir gydymas 55
gø audiniø pasiprieðinimas labai menkas, todël lieka gili galine dalimi arba tos arterijos triðakuma, kartais paþei-
duobë. Bendrinës hipoproteineminës edemos gerai dþiami giliajai limfinei sistemai priklausantys limf-
sëkmingai gydomos diuretikais. Visi gerai þinome, kad mazgiai.
inkstinës, hepatogeninës, kardialinës edemos, taip pat ede- Nustatant diagnozæ svarbu anamnezë. Ji padeda at-
mos dël maþos baltymø koncentracijos kraujyje gydomos skirti pirminæ limfedemà nuo antrinës. Ypaè svarbu iðsi-
diuretikais. Taèiau lokalios hipoproteineminës edemos, aiðkinti, ar limfedema ne ðeiminë. Antrinë limfedema
tai yra tos, kurios atsiranda dël veninostazës, diuretikais ne visada iðryðkëja tuoj po operacijø ar kitø veiksniø po-
negydomos. Davus diuretikø, „nusausinamos“ ir tos kû- veikio. Ji gali progresuoti labai pamaþu. Pavyzdþiui, po
no dalys, kurios nepabrinkusios. Tuomet kyla komplika- krûties operacijos ankstyvuoju laikotarpiu gali bûti tik
cijø: sutrinka elektrolitø ir vandens apykaita, bendroji nedidelë rankos edema. Praëjus keletui metø, edema gali
kraujotaka, daugëja ðlapimo rûgðties, lipidø, pasireiðkia atsirasti staiga ir labai greit progresuoti. Rankos apimtis
aritmija ir hipovolemija. Yra nemaþa duomenø, kad di- gali padidëti du kartus ar daugiau. Edema atsiranda dis-
dëja ir kraujo klampumas, todël diuretikai gali sukelti ate- talinëse galûniø dalyse. Patinsta pirðtai, pëdos ar plaðta-
rosklerozës paþeistø arterijø trombozæ. Hiperproteinemi- kos nugarinë dalis. Patinimas ið pradþiø atslûgsta. Vë-
në edema atsiranda tuomet, kai kapiliarø pralaidumas pa- liau tampa nuolatinis – po nakties neatslûgsta. Kadangi
didëja, o limfos nuotëkis sutrinka. Tuomet intersticiume tai hiperproteineminë edema, intersticiume susikaupæs
susikaupia daug baltyminiø elementø. Ði edema pasireið- baltymas, veikiamas fibrocitø, ið lëto virsta jungiamuoju
kia, kai uþsitvenkia limfagyslës arba jø sienelë kokio nors audiniu. Poodyje atsiranda vis daugiau fibrozinio audi-
patologinio proceso paþeidþiama taip, kad negali susitrau- nio. Todël paspaudus tokius audinius pirðtu duobutë
kinëti, nustoja veikæ limfagysliø voþtuvëliai. Tokios ede- bûna labai negili, o vëliau nuo paspaudimo jos visai ne-
mos visiðkai neveikia diuretikai. Skystá ið audiniø jie gali lieka. Fibrozinius poodþio pakitimus skatina infekcijos,
paðalinti tik laikinai. Nustojus veikti diuretikui, skystis kurioms labai jautrios limfedemos paþeistos galûnës. Daþ-
per kapiliarø sieneles vël plûsta á intersticiumà. niausios infekcijos yra grybelinës (dermatofitozës, oni-
Pirminë limfedema. Tai reta limfedemos rûðis. JAV chomikozës) ir streptokokinës. Beta hemolizinis strep-
statistika rodo, kad pirminë limfedema paþeidþia 1,15 tokokas sukelia celiulità, pasireiðkiantá karðèiavimu, pa-
jaunesniø nei 20 metø þmoniø ið 100 000 [4]. Daþniau- þeistos vietos raudoniu. Pati baisiausia komplikacija –
sia prieþastis – limfinës sistemos aplazija arba hipoplazi- limfoangiosarkoma; ji gali atsirasti ilgai uþsitæsus antri-
ja. Taèiau dabar pradëjo aiðkëti, kad limfagysliø fibrozi- nei limfedemai. Tuomet matomi skaisèiai raudoni odos
në obstrukcija nëra reta pirminës limfedemos prieþastis mazgeliai, kurie vietomis iðopëja (Stewart–Treves sin-
[4]. Daþniausiai ji prasideda 12–16 metø asmenims. Bû- dromas).
dinga mergaitëms. Pirminë ágimta limfedema daþniau- Topinë limfedemos diagnozë ir chirurginio gydy-
siai pasitaiko berniukams. mo principai. Antrinës limfedemos diagnozë gali bûti
Antrinë limfedema. Ekonomiðkai atsilikusiose ðaly- nustatyta remiantis anamneze ir apþiûra. Taèiau gydy-
se daþniausia antrinës limfedemos prieþastis yra filiaria- mo metodui parinkti ðiø duomenø nepakanka. Jei ligo-
zë [5]. Europoje pirmà vietà uþima edema po onkologi- nis buvo operuotas nuo naviko, reikia iðsiaiðkinti, ar lim-
niø operacijø, kuriø metu paðalinami limfmazgiai, o fedemos atsiradimas ir jos progresavimas nesusijæ su pro-
paskui taikoma spindulinë terapija [5]. Daþniausiai ga- ceso atsinaujinimu. Jei operacijos nebuvo, svarbu nu-
lûniø edema atsiranda po krûties vëþio, gimdos kakle- statyti, koks procesas ir kokioje vietoje yra paþeidæs lim-
lio, melanomos ar kitø minkðtøjø audiniø operacijø. Kar- finæ sistemà. Topinei diagnozei patvirtinti taikoma lim-
tais edema pasireiðkia po kraujagysliø operacijø: flebek- foscintigrafija (Tc99m þymëtuoju þmogaus serumo al-
tomijos, autovenos ðuntavimo, kraujagysliniø augliø pa- buminu), limfografija, kompiuterinë tomografija, mag-
ðalinimo, kai didþioji poodþio vena iðimama vainikiniø netinis branduolinis rezonansas. Pastarieji suteikia dau-
arterijø ðuntavimo operacijai. Ðiø operacijø metu paþei- giausia informacijos [3–5].
dþiami arba sritiniai limfmazgiai, arba magistralinës lim- Nustaèius, koks procesas ir kurioje vietoje paþeidþia
fagyslës, kurios yra ðalia didþiosios poodþio venos. Atlie- limfinës sistemos nuotëká, chirurginiu bûdu galima pa-
kant autovenos ðunto anastomozæ su pakinklio arterijos ðalinti kliûtá (navikà, infiltratà, fibroziná dariná ir t. t.).
56 V. Triponis
Neatmetama ir mikrochirurginës rekonstrukcinës ope- • pirminis giliøjø venø voþtuvø nesandarumas;
racijos galimybë, jeigu limfinë sistema paþeista loka- • antrinis giliøjø venø voþtuvø nesandarumas (potrom-
liai, t. y. jos proksimalinës dalys. Daugiausia rekonst- bozinis sindromas);
rukciniø operacijø padaryta limfedemai po krûties ope- • venø arba venø ir arterijø displazijos.
racijos gydyti. Apibendrinti 1400 tokiø operacijø re- Veninæ edemà sukelia dël kliûties venose susitvenkæs
zultatai, kai buvo atlikta limfoveninë anastomozë arba
kraujas. Taip gali atsitikti ir nesant kliûties. Refliuksas
áterpta sveika limfagyslë su voþtuvais vietoje uþakusios.
taip pat sukelia veninæ stazæ. Jis atsiranda, kai venø voþ-
Tuomet anastomozës buvo atliekamos þasto ir kaklo tuvai tampa nesandarûs. Tuomet kraujas, kuris veno-
srityse [6].
mis turi tekëti ðirdies link, gráþta atgal. Refliuksas bû-
Antrinës limfedemos konservatyvaus gydymo
dingas kojoms. Jis menkai tesutrikdo rankø veninæ krau-
principai. Bet kokios antrinës limfedemos gydymas yra jotakà. Dël refliukso apatinëse kojø dalyse atsiranda di-
kompleksinis. Já sudaro fizinës priemonës ir gydymas
delis veninis spaudimas. Jis gali siekti net 100 mm Hg.
medikamentais. Gydyti pradedama nuo limfiná nuotëká
Tuomet padidëja ir spaudimas kapiliaruose, kapiliarø
gerinanèiø fiziniø priemoniø: masaþo, gimnastikos ir pralaidumas. Audiniuose susitvenkia daug skysèio, ir lim-
kompresinës terapijos. Vadinamasis limfinis masaþas
finë sistema nebesugeba jo nutekinti. Sutrinka odos ir
arba manualinio limfinio drenaþo (MLD) procedûra
poodþio kapiliarinë kraujotaka, nes apie kapiliarus susi-
yra visiðkai skirtinga nei fizinës veniná nuotëká: rinkæs skystis turi daug fibrino, kuris aplimpa kapiliarus
skatinanèios procedûros. Limfinis masaþas pradedamas
kaip ðarvas ir nepraleidþia á làsteles deguonies ir maisto
nuo sveikø vietø, labai nutolusiø nuo staziniø srièiø.
medþiagø. Oda ir poodis sklerozuoja, tampa kietas, atsi-
Tuomet pereinama prie proksimalinës paþeistos srities randa aseptinio uþdegimo reiðkiniø (hipodermitas). Ne-
ir slenkama distaline kryptimi. Masaþuojama laikantis
pakankamai maitinama oda labai lengvai paþeidþiama.
anatominio principo: limfa turi tekëti á sveikus sriti-
Menkiausia trauma gali bûti veninës trofinës opos prie-
nius limfmazgius, o ne ið distalinës á proksimalinæ pu- þastis. Hipoksiniuose audiniuose opa gali sparèiai didë-
sæ, kaip bûdinga „veniniam“ masaþui. Pavyzdþiui, ran-
ti, ir jeigu nebus paðalintos ar sumaþintos veninës stazës
kos MLD pradedamas kaklo, nugaros, pilvo masaþu, prieþastys, opos skersmuo gali siekti 10–20 cm [7]. Ðtai
po to pereinama prie peties, paþasties, þasto masaþo. kaip schemiðkai atrodo refliukso poveikis blauzdos au-
Masaþas po krûties operacijos trunka ne maþiau kaip
diniams:
valandà. Po masaþo – kompresinë terapija. MLD pro-
cedûros pradedamos ið karto nuëmus siûles. Kuo anks- Refliuksas à Dinaminë veninë hipertenzija à
èiau po ðios operacijos pradedamos procedûros, tuo ge- Kapiliarø pralaidumo padidëjimas à
resnis rezultatas. Antrinei limfedemai gydyti vartojami Stambiø molekuliø (daugiausiai fibrinogeno, kuris
benzopironø grupës vaistai (þr. „Veninë edema“). Kon- virsta fibrinu) iðëjimas ið kapiliarø ir kaupimasis apie
servatyvus limfedemos gydymas – ilgalaikis. Gydymà kapiliarus à Plazmos filtracijos padidëjimas ir jos
vaistais patariama pradëti kartu su MLD ir tæsti 4–6 kaupimasis intersticiume à Limfinës sistemos
mën. Labai dideliø medikamentinio gydymo tyrimø nesugebëjimas tà skystá drenuoti à Intersticinë
nëra. Viena aiðku: po 3–6 mën. kurso limfinë edema edema à Kapiliarø endotelio paþeidimas dël leuko-
labai sumaþëja [7–10]. citø adhezijos ir jø sankaupos kapiliaruose à
Veninë edema. Tai daþniausia kojø, reèiau rankø ede- Deguonies ir kitø maisto medþiagø tiekimo audi-
ma. Ji atsiranda, kai uþanka giliosios venos (giliøjø venø niams pro kapiliarus sumaþëjimas, audiniø ischemi-
trombozë) arba kai suyra tø venø voþtuvai. Labai daþna ja à Odos ir poodþio uþdegimas à
kojø edemos prieþastis – pavirðiniø venø varikozë. Ðie Lipodermatosklerozë à Trauma, mikrotrau-
veninës sistemos paþeidimai progresuoja ið lëto. Tai lëti- ma à Ulcus trophicum (LVN) [8].
nis veninis nepakankamumas. Já sukelia ðios ligos: Lëtinis veninis nepakankamumas – labiausiai paplitusi
• pavirðiniø venø varikozë; liga. Vokietijoje ir Anglijoje atlikti tyrimai rodo, kad LVN
• kiûranèiø venø voþtuvø nesandarumas; serga 15% suaugusiø þmoniø (vyresni kaip 18 metø).
Limfedemos diagnostika ir gydymas 57
Taip pat nustatyta, kad tik 14% suaugusiøjø visai ne- vonoidai), saponinai, kuriems priklauso escinas, kaðto-
turi jokiø veninës kraujotakos sutrikimø. Ðie duomenys nø ekstraktas, Ruscus aculeatus L. ekstraktas, kiti augalø
rodo, kad kas antrai moteriai ir kas ketvirtam vyrui nu- ekstraktai, kaip Ginkgo biloba, sintetinës medþiagos, to-
statoma sutrikusi veninë kraujotaka. Beveik visada – tai kios kaip kalcio dobezilatas. Visi jie maþina edemà, jei-
kojø veninës kraujotakos nepakankamumas [9]. gu ji yra veninës kilmës arba priklauso nuo limfos nuotë-
Du kartus gimdþiusioms moterims kojø venø ligos kio sutrikimø. Vieni stipriau, kiti silpniau gerina odos
bûna dvigubai daþnesnis nei negimdþiusioms. mikrocirkuliacijà.
Kuo vyresnis amþius, tuo daþnesni kojø veninës krau- Ruscus aculeatus L. ekstraktas turi ir saponinø, ir fla-
jotakos sutrikimai. Þemesniøjø socialiniø sluoksniø vonoidø. Jo derinys su hesperidinu ir askorbo rûgðtimi
atstovai ðiomis ligomis serga daþniau nei aukðtesniøjø [9]. gaminamas Cyclo 3 Fort pavadinimu [10, 11]. Ðis vais-
Pagal pateiktà Europos valstybiø statistikà, Lietuvoje tas neseniai pasirodë Lietuvoje. Uþsienyje gerai ávertin-
serganèiøjø LVN turëtø bûti apie 500 000. Jø gali bûti tas jo tinkamumas galûniø edemai gydyti, kai ji atsiran-
daugiau, kadangi gyventojai, vyresni nei 60 metø, Lie- da dël ðiø veiksniø: po operacijø, traumø, dël infekcijos,
tuvoje sudaro apie 19% (apie 600 000–700 000 gyven- artropatijos, veninio refliukso. Cyclo 3 Fort veikia alfa 1
tojø), t. y. þenkliai daugiau nei ðalyse, kuriø statistika ir alfa 2 adrenoreceptorius, todël skatina kraujagysliø ly-
mes rëmëmës. giøjø raumenø susitraukimà. Tai pagerina venø ir lim-
Veninës edemos gydymo esminis dalykas – antiref- fagysliø drenaþinæ funkcijà. Hesperidinas ir vitaminas
liuksinës priemonës. Jas sudaro chirurgija ir kompresinë C maþina kapiliarø pralaidumà, taigi trukdo baltymø
terapija. Venø operacijas atlieka kraujagysliø ir bendrie- makromolekulëms patekti á intersticiumà. Ðis veiksnys
ji chirurgai. Prieð operacijà turi bûti nustatyta, kurios yra vienas ið svarbiausiø gerai endotelio funkcijai palai-
venos dalyvauja refliukse. Jei tai pavirðinës venos, atlie- kyti ir normaliai mikrocirkuliacijai uþtikrinti. Limfinæ
kama flebektomija: paðalinamos iðsiplëtusios, bevoþtu- sistemà ðis vaistas veikia daugiausia per limfinius kolek-
vës venos, kuriø disfunkcija ir yra stazës prieþastis. Prieð torius, skatindamas jø drenavimàsi. Labai aiðkiai árody-
operacijà atliekamas ultragarsinis tyrimas, siekiant ta, kad limfos ir veninio kraujo gráþtamasis tûris po Cyc-
iðsiaiðkinti, kurias venas reikia paðalinti. Jei refliukso prie- lo 3 Fort kurso labai padidëja. Buvo atlikta darbø, kuriø
þastis yra giliøjø venø voþtuvø nesandarumas, taikoma tikslas – ávertinti ðio preparato veiksmingumà gydant
ilgalaikë kompresija maþo tamprumo elastiniais tvars- edemà po krûties vëþio operacijos ir spindulinës terapi-
èiais. Ðá metodà Europoje yra ávaldæ ir bendrosios prak- jos. Jie parodë, kad uþtenka 3 mën. kurso po 3 kapsules
tikos (ðeimos) gydytojai. Cyclo 3 Fort per dienà, kad ryðkiai sumaþëtø rankos ede-
Medikamentinë limfinës ir veninës edemos tera- ma [10, 11].
pija. Kaip papildoma priemonë edemai sumaþinti tai-
koma medikamentinë terapija. Vaistai priklauso vadi- Iðvados
namajai flebotropikø grupei. Jie tonizuoja veninæ ir lim-
finæ sistemà, pagerina audiniø skysèio nuotëká, kartu pa- 1. Prieð pradedant gydyti, bûtina nustatyti galûniø
greitina mikrocirkuliacijà ir teigiamai veikia audiniø mi- edemos prieþastá: diferencijuoti vietinæ limfedemà nuo
tybà. Flebotropikai veiksmingi ir kai veninio nepakan- bendrinës, iðsiaiðkinti, ar edemos nesukëlë venø liga.
kamumo simptomatika neryðki, taèiau sukelia diskom- 2. Gydymo metodas parenkamas tik nustaèius tikslià
fortà: jauèiamas kojø sunkumas ir nuovargis, pasireið- diagnozæ.
kia mëðlungis, parestezijos ðiek tiek patinus kojoms. 3. Pagrindinis limfedemos gydymo bûdas – limfos
Flebotropikai priklauso kelioms grupëms: tai benzo- drenavimas fizinëmis priemonëmis ir antirefliuksinë te-
pironai (alfa benzopironai, gama benzopironai arba fla- rapija, kai edemà sukelia venø liga.
58 V. Triponis
LITERATÛRA
1. Browse NL. Lymphoedema: pathophysiology and classifi- der H, Schuchhardt Ch, ed. Erkrankungen des Lymphgefaessys-
cation. J Cardiovasc. Surg 1985; 26: 91–106. tems. Koeln: Viavital Verlag GmbH, 2000; p. 374–411.
2. Gloviczki P, Wahner HW. Clinical diagnosis and evalua- 7. Allegra C, Bonifaco M, Carlizza A. Essential funtional ve-
tion of lymphoedema. In: Rutherford RB, ed. Vascular Surgery. nous pathology. Phlebology 1998; 20: 4–8.
4 ed. Philadelphia: Pa WB Saunders, 1995; p. 1899–1920. 8. The management of chronic venous disorders of the leg:
3. Herpertz U. Oedeme-Pathogenese, Differentialdiagnose an evidence-based report of an International Task Force. Phle-
bology 1999; 14, Suppl. 1: 3–50.
und Therapie. Vasomed 1999; 11: 202–15.
9. Baker SR, Stacey MC, Jopp-McKay AG, et al. Epidemio-
4. Gloviczki P. Clinical diagnosis and evaluation of lymphe-
logy of chronic venous ulcers. Br J Surg 1991; 78: 864–7.
dema. Phlebology Lymphology 1998; 20: 17–23.
10. Mauss HJ. Action of Ruscus extract in the treatment of
5. Weissleder H, Schuchhardt Ch. Sekundaeres Lympoedem. haemorrhoidal symptoms. Phlebology 1992; 21: 200–4.
In: Weissleder H, Schuchhardt Ch, ed. Erkrankungen des 11. Demarez JP, Paurent D. European validation of phlebo-
Lymphgefaessystems. Koeln: Viavital Verlag GmbH, 2000; tonics: a summary of French clinical studies demonstrating the
p. 118–244. activity of Cyclo 3 Fort. Phlebology. Ed. John Libbey; London,
6. Baumeister RGH. Operative Massnahmen. In: Weissle- 1988; 3, Suppl. 1: 131–132.
Gauta: 2004 02 17
Priimta spaudai: 2004 02 27


Use: 0.0443